Patarimai naujokams

— Nusprendėte įsteigti nuosavą įmonę, bet neįsivaizduojate nuo ko vertėtų pradėti?

Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės įmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Tokios rūšies įmonės savininkas (IĮ atveju)  arba tikrasis narys (ŪB atveju) visu savo arba šeimos turtu atsako už jo/jos įmonės prievoles, kai įmonės turto nepakanka padengti visų prievolių. Visų kitų įmonės rūšių atsakomybė yra ribota, todėl už įmonės įsipareigojimus atsako pats juridinis asmuo visu įmonės turtu, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus teisės aktuose. Tuo atveju, kai įmonės rūšis nėra ypatingai rizikinga ir komplikuota, o jos vystymui užtenka asmeninio pajėgumo bei partnerių ar šeimos narių paramos, palankiau yra rinktis neribotos atsakomybės įmonę dėl paprastesnio įmonės veiklos organizavimo.

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) labiausiai tinka smulkaus verslo organizavimui, kadangi reikalavimai keliami šios rūšies įmonėms yra mažesni. Individualių įmonių veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Šio tipo įmonėms yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Įmonės savininkas ir vadovas yra vienas asmuo, nors vadovu gali būti paskirtas ir kitas žmogus. IĮ savininkui negali priklausyti daugiau nei viena individuali įmonė, kadangi jis atsako už savo įmonės prievoles visu savo turtu. Šios rūšies įmonė gali būti pertvarkyta į AB, UAB, VŠĮ. Planuojant įmonės plėtrą, yra svarbu žinoti apie tokią IĮ perspektyvą. Būtina įsidėmėti ir tai, kad tokio tipo įmonei gali būti sudėtinga įgyvendinti išorinio finansavimo bei papildomos darbo jėgos poreikį. Tuo atveju, jei turite partnerių, su kuriais planuojate vystyti bendrą verslą, Jums labiau tiktų kitos rūšies įmonė.

Ūkinė bendrija

Ūkinė bendrija (ŪB) yra antroji neribotos civilinės atsakomybės įmonės rūšis. Šio tipo įmonės savininkais gali būti mažiausiai 2 ir daugiausiai 20 fizinių arba juridinių asmenų. ŪB būna tikrosios ir komanditinės. Tikrąsias ŪB sudaro tik tikrieji nariai, o komanditines ŪB ir tikrieji nariai ir komanditoriai. Tikrieji nariai dirba įmonėje bei tvarko visus bendrijos reikalus, tuo tarpu komanditinių narių teisės ir pareigos apsiriboja turtiniu indėliu ir teise gauti pagrindinę ŪB finansinę informaciją bei pelno dalį. Tikrieji nariai yra atsakingi už bendrijos prievoles visu savo asmeniniu turtu. Be to, jie gali darbuotis ŪB neturėdami darbo sutarčių. Šio tipo įmonei nėra minimalaus kapitalo reikalavimo bei yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita. Vienu atžvilgiu, ŪB turi panašių privalumų kaip ir IĮ liečiant įmonės steigimą ir valdymo paprastumą. Iš kitos pusės, ŪB tikrieji nariai rizikuoja visu savo turtu nesėkmės atveju, todėl jei verslas yra rizikingesnis, vertėtų rinktis kitokią įmonės rūšį.

Akcinė bendrovė

Vienas iš būdų sumažinti savo finansinę riziką bei gauti pelną iš turimos įmonės veiklos dividendų forma – yra nuosavo turto atskyrimas nuo įmonės turto. Tokiu būdu yra galimybė steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB) su tikslu apsaugoti asmeninį turtą. Abiem atvejais, vienintelis dalykas, kuriuo yra rizikuojama, yra įnešamas kapitalas, t.y. pinigai, sumokėti už įsigytas bendrovės akcijas. Akcinių bendrovių steigimo principus, kapitalo formavimą bei įmonių veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių ir Juridinių asmenų registro įstatymas bei kiti susiję teisės aktai. Įstatymas numato, kad AB kapitalas turi būti ne mažesnis nei 43443 €, o UAB – ne mažesnis nei 2500 €. AB priklausančios akcijos gali būti platinamos viešai, tokiu būdu, gaunant išorinį finansavimą be jokių kreditų įsigijimo. AB akcininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Akcininkas turi teisę dalyvauti kitų įmonių veikloje bei įsigyti kitų bendrovių akcijų, kadangi jo atsakomybė yra ribota. AB gali turėti tik vieną akcininką, kuris bet kokiu atveju privalo formalizuoti sprendimų priėmimą bei juos protokoluoti, taip pat paskirti bent vieną įmonės valdymo organą – bendrovės vadovą. Visi AB nariai turi būti pasirašę darbo sutartis, o įmonės finansininkai turi vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas, kai kuriais atvejais privalo paskirti audito įmonę metinei finansinei atskaitomybei patikrinti. Nepaisant to, kad AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB visgi yra pati populiariausia įmonės rūšis Lietuvoje. Atskiros licencijos bei veiklos leidimai, tokie kaip draudimo brokerio, azartinių žaidimų organizavimo licencijos, gali būti išduoti tik AB. Po šio tipo įmonės įsteigimo jos savininko ir pačios bendrovės turtas yra aiškiai atskiriamas. Įmonės savininkas turi teisę gauti papildomą finansavimą išleisdamas akcijas, o savininko, jo partnerių ar akcininkų pasikeitimai nesukelia grėsmės pačios bendrovės egzistavimui, kaip atsitinka IĮ ar ŪB atveju.

Kitos įmonės formos

Siejant savo naująjį verslą su žemės ūkio produkcija ir paslaugomis, derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.Jūsų grupei asmenų pirmiausia rūpi patenkinti savo poreikius? Tokiu atveju Jums gali būti naudinga steigti kooperatyvą arba kooperatinę bendrovę. Tapę kooperatyvo nariais ir įmokėję nustatyto dydžio įnašą (pajų), kooperatyvo nariai gali naudotis kooperatyvo turtu ir teikiamomis paslaugomis pagal nustatytą tvarką. Šitaip susibūrę asmenys gali nusipirkti brangios technikos bendram naudojimui ir kartu gauti pelną iš paslaugų teikimo kitiems klientams. Kooperatinės bendrovės yra paplitusios žemės ūkio srityje, tačiau gali būti pritaikytos ir kitai bendrai veiklai. Kooperatinių bendrovių turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, tad nariai rizikuoja tik savo įnešto pajaus dydžio suma. Jei pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno gavimas, galima steigti ir ne pelno organizacijas – viešąsias įstaigas, asociacijas ar fondus. Ne pelno įstaigos ar organizacijos gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su jų veikla, tačiau gautas pelnas yra skiriamas tik organizacijos tikslams ir negali būti paskirstytas steigėjams ar dalyviams.

Gerai apgalvokite savo veiklos pobūdį, mastą, apsvarstykite savo finansavimo galimybes, potencialius darbuotojus ar partnerius. Nepamirškite išanalizuoti perspektyvos, jei verslas plėsis, ar priešingai, – atsidurs ties žlugimo riba. Pasitarkite su namiškiais, mokesčių patarėjais, teisininkais. Tik neabejokite ir Jūsų verslui rasite tinkamą formą.

Ypatumai:

• Verslo liudijimas yra patrauklus tuo, kad pajamų mokestis yra fiksuotas.
• Individualios įmonės privalumas – savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai. Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į AB, UAB , viešąją įstaigą, kas yra svarbu planuojant įmonės plėtrą.
• Ūkinėje bendrijoje be darbo sutarčių gali dirbti jos tikrieji nariai, nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita.
• Akcinė bendrovė privalo vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas.
• Derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.
• Kooperatinių bendrovių turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, tad nariai rizikuoja tik savo įnešto pajaus dydžio suma.
• Ne pelno įstaigų ar organizacijų pelnas yra skiriamas tik organizacijos tikslams ir negali būti paskirstytas steigėjams ar dalyviams.

Patarimai steigiant UAB

1. Akcijų pasiskirstymas. Steigiant UAB kartu su kitais asmenimis, svarbu apgalvotai paskirstyti akcijas. Reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos galimus akcijų pasiskirstymo modelius, pvz.:
   • 50%+50%. Bendrovėje esant dviem akcininkams, toks akcijų pasiskirstymas gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus. Šiuo atveju sprendimų priėmimas bendrovėje gali būti „įšaldytas“;
   • 33%+33%+34%. Esant tokiam akcijų pasiskirstymo modeliui, bendrovėje gali strigti priėmimas sprendimų, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, pvz., skirstyti pelną reikalinga ne mažiau nei 2/3 balsų, taigi du akcininkai, turintys po 33% akcijų, negalės savo balsais nulemti, kad toks sprendimas būtų priimtas;
   • kai kurių sprendimų priėmimui įstatymas numato ne mažesnę nei 3/4 balsų daugumą, todėl mažas skaičius akcijų (pvz., 25%) gali turėti didelę įtaką.

   Svarbu žinoti, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus. Taigi akcininkų susirinkime dalyvaujant ne visiems akcininkams, mažas skaičius akcijų įgyja didesnę reikšmę.

2. Pavadinimas.Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių kalbos taisyklių. Praktikoje registruojami ir pavadinimai užsienio kalba. Juridinio asmens pavadinimas registruojamas, jei jis nesutampa su kito juridinio asmens pavadinimu ar prekių ženklu. Įregistravus pavadinimą gali atsirasti tokios neigiamos pasekmės:
   • jei pavadinimas yra klaidinamai panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus ar prekių ženklus (pvz., Megarent ir Megarenta), jų savininkai gali pareikšti pretenzijas;
   • įregistravus pavadinimą, vadovas gali būti baudžiamas Valstybinės kalbos inspekcijos už lietuvių kalbos taisyklių nesilaikymą.
3. Įstatinis kapitalas. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Sprendžiant, kokį įstatinio kapitalo dydį pasirinkti, svarbu suvokti, jog šios lėšos tampa UAB nuosavybe. Įstatinio kapitalo dydis svarbus ir UAB kreditoriams (pvz., imant paskolą iš banko), nes parodo lėšų sumą, kurios akcininkai negali kada panorėję atsiimti. Tai galima padaryti tik mažinant UAB įstatinį kapitalą, tačiau šio proceso metu taip pat ginami kreditorių interesai. Kai bendrovei reikalingos lėšos, akcininkai gali:
   • skolinti bendrovei (suėjus paskolos terminui pinigai grąžinami akcininkams); arba

   didinti bendrovės įstatinį kapitalą (pinigai tampa UAB nuosavybe).

4. Bendrovės valdymas. Esminius UAB valdymo klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas, o einamuosius – vadovas. Bendrovėje gali būti sudaroma valdyba ir / arba priežiūros organas stebėtojų taryba, kuriuos renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.Visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma renka ir atšaukia bendrovės vadovą (direktorių). Įstatymas numato sprendimus, kuriems priimti reikalinga 2/3 ar 3/4 balsų dauguma (pvz., pelno skirstymas ar naujų akcijų įsigijimas). Taip ginamos mažiau akcijų turinčių asmenų teisės.
   Direktorius priima svarbius bendrovei sprendimus. Akcininkai dažnai siekia kontroliuoti jo veiksmus, todėl bendrovės įstatuose numato sprendimus, kuriuos direktorius gali priimti tik gavęs akcininkų pritarimą (pvz., įsigyti ilgalaikio turto už vertę, didesnę nei, pvz., 14480 €). Direktoriumi gali būti ir vienas iš akcininkų.Jei bendrovėje sudaroma valdyba, ji renka ir atšaukia bendrovės vadovą. Tokiu atveju dalį sprendimų priima valdyba, o dalį – direktorius. Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Ją sudaro ne mažiau nei 3 asmenys. Valdyba sudaroma tam, kad svarbius valdymo sprendimus priimtų ne vienas asmuo, bet keletas. Toks valdymo modelis akcininkams yra saugesnis.
   Jei bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba, ji renka bei atšaukia valdybą ir bendrovės vadovą, taip pat prižiūri jų veiklą.
5. Antspaudo gamyba. UAB vadovas, pageidaujantis užsakyti antspaudą (be Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbo), turi kreiptis tiesiogiai į antspaudo gamintoją. Norėdami užsakyti antspaudą, Jūs turėsite pateikti:
   • UAB registravimo pažymėjimą bei jo kopiją;
   • vadovo išrinkimo ar paskyrimo dokumentą;
   • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jei užsakymą pateikia įgaliotas asmuo – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą.
6. Vadovo įdarbinimas. UAB vadovas gali oficialiai veikti bendrovės vardu (pvz., pasirašyti sutartis) tik tada, kai su juo yra sudaryta darbo sutartis. Ją pasirašo direktorius ir akcininkų įgaliotas asmuo. Svarbu žinoti, jog tas pats asmuo gali būti vadovu ne vienoje įmonėje. Apie vadovo įdarbinimą būtina pranešti Sodrai.
7. Einamosios sąskaitos atidarymas banke.Tai UAB kaupiamosios sąskaitos, atidarytos steigimo metu, keitimas į einamąją sąskaitą, per kurią bus galima vykdyti atsiskaitymus. Norėdami tai padaryti, bankui Jūs turėsite pateikti:
   • UAB registravimo pažymėjimą;
   • UAB antspaudą;
   • vadovo išrinkimo ar paskyrimo dokumentą;
   • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jei banke atstovauja įgaliotas asmuo – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą.
8. Registravimas mokesčių mokėtoju (pagal poreikį – PVM mokėtoju). Naujai įsteigta UAB automatiškai užregistruojama mokesčių mokėtoju Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje. Tačiau mokesčių inspekcijoje esančius duomenis privaloma patikslinti užpildant ir pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai specialią paraišką.

Registracija PVM mokėtoju gali būti privaloma arba savanoriška.